1. SAVIVALDA
      1.1. Savivaldos tikslas - įtraukti Licėjaus bendruomenės narius į mokyklos valdymą bei puoselėti pilietiškos ir demokratiškos visuomenės nuostatas.
      1.2. Savivaldos organai yra:
            1.2.1. Licėjaus taryba;
            1.2.2. Licėjaus seniūnų susirinkimas (toliau - Seniūnų susirinkimas);
            1.2.3. Licėjaus senatas (toliau - Senatas);
            1.2.4. Licėjaus prezidentas ( toliau - Prezidentas).
      1.3. Licėjaus taryba, Seniūnų susirinkimas, Senatas, Prezidentas renkami pagal Licėjaus Statute numatytą tvarką.

2. LICĖJAUS TARYBA
      2.1. Licėjaus taryba - aukščiausia Licėjaus savivaldos institucija, jungianti mokinių, jų tėvų (globėjų) ir mokytojų atstovus svarbiausiems mokyklos veiklos uždaviniams ir problemoms spręsti.
      2.2. Licėjaus tarybą sudaro 15 narių.
      2.3. Licėjaus tarybą sudaro:
            2.3.1. Licėjaus direktorius;
            2.3.2. Prezidentas;
            2.3.3. Licėjaus tėvų (globėjų) komiteto pirmininkas;
            2.3.4. keturi Mokytojų taryboje išrinkti mokytojai;
            2.3.5. keturi senatoriai, išrinkti pagal Licėjaus Statute numatytą tvarką;
            2.3.6. keturi Licėjaus tėvų komiteto susirinkime išrinkti tėvai (globėjai).
      2.4. Kiekvienas Licėjaus tarybos narys turi vieno sprendžiamojo balso teisę.
      2.5. Licėjaus tarybos pirmininką renka tarybos nariai ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Licėjaus tarybos pirmininko pavaduotoją renka tarybos nariai Licėjaus tarybos pirmininko teikimu. Licėjaus direktorius, Prezidentas ir Licėjaus tėvų (globėjų) komiteto pirmininkas negali būti Licėjaus tarybos pirmininku arba jo pavaduotoju.
      2.6. Licėjaus tarybos sekretorių renka tarybos nariai atviru balsavimu.
      2.7. Licėjaus tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja 2/3 visų tarybos narių. Nutarimai priimami paprastąja dalyvaujančiųjų balsų dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, papildomo balso teisę turi tarybos pirmininkas.
      2.8. Licėjaus tarybos nariai mokiniai už savo veiklą taryboje atsiskaito Seniūnų susirinkimui. Licėjaus tarybos nariai mokytojai už savo veiklą taryboje atsiskaito Mokytojų tarybai. Licėjaus tarybos nariai tėvai (globėjai) už savo veiklą taryboje atsiskaito Licėjaus tėvų (globėjų) komitetui.
      2.9. Licėjaus tarybos narys negali būti persekiojamas už balsavimus ar kalbas Licėjaus taryboje.
      2.10. Licėjaus taryba:
            2.10.1. keičia ir papildo Licėjaus Statutą;
            2.10.2. prižiūri Licėjaus ūkinę - finansinę veiklą;
            2.10.3. sprendžia mokinių šalinimo iš Licėjaus klausimus (Mokytojų tarybos, Senato ar Seniūnų susirinkimo teikimu);
            2.10.4. sprendžia naujų Licėjaus padalinių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus;
            2.10.5. gali sustabdyti kitų Licėjaus savivaldos institucijų sprendimus, kol juos apsvarstys aukštesnės instancijos;
            2.10.6. svarsto referendumų rezultatus;
            2.10.7. svarsto kitus klausimus, susijusius su Licėjaus bendruomenės gyvenimu.
      2.11. Licėjaus tarybos nariai renkami vieneriems metams. Jų kadencija prasideda Licėjaus tarybai susirinkus į pirmąjį posėdį, o baigiasi susirinkus naujai išrinktai tarybai.
      2.12. Naujieji Licėjaus tarybos nariai turi būti išrinkti ne vėliau kaip per dvi savaites po Licėjaus prezidento inauguracijos.
      2.13. Į pirmąjį Licėjaus tarybos posėdį naujuosius tarybos narius asmeniškai šaukia Licėjaus direktorius ne vėliau kaip trys savaitės po įgaliojimų Licėjaus prezidentui suteikimo.
      2.14. Licėjaus tarybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per semestrą.
      2.15. Neeilinius Licėjaus tarybos posėdžius šaukia tarybos pirmininkas savo nuožiūra arba to pareikalavus ne mažiau kaip penkiems Licėjaus tarybos nariams.

3. PREZIDENTAS
      3.1. Prezidentas yra Licėjaus mokinių bendruomenės vadovas. Jis atstovauja Licėjaus mokinių bendruomenei. Prezidento įgaliojimus nustato Statutas.
      3.2. Prezidentą renka Licėjaus mokiniai vieneriems metams slaptu balsavimu, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise.
      3.3. Prezidentu gali būti renkamas Licėjaus mokinys, ne mažiau kaip metus mokęsis Licėjuje. Tas pats asmuo negali būti renkamas prezidentu daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
      3.4. Kandidatu į prezidentus registruojamas mokinys, atitinkantis 3.3. punkto sąlygas. Kandidatų į prezidentus skaičius neribojamas.
      3.5. Išrinktas Prezidentas savo pareigas pradeda eiti po inauguracijos, kai Licėjaus bendruomenės akivaizdoje prisiekia būti ištikimas Licėjaus Statutui, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.
      3.6. Prezidentas:
            3.6.1. atstovauja Licėjaus mokinių bendruomenei oficialiuose renginiuose;
            3.6.2. patariamojo balso teise dalyvauja pats arba deleguoja vieną iš Senato narių į Mokytojų tarybos posėdžius ir Tėvų komiteto susirinkimus;
            3.6.3. priima Senato narių atsistatydinimą;
            3.6.4. šaukia ir pirmininkauja Senato posėdžiams;
            3.6.5. šaukia ir pirmininkauja Seniūnų susirinkimams;
            3.6.6. pasirašo ir oficialiai skelbia ne vėliau kaip per savaitę jam pateiktus Senato ir Seniūnų susirinkimo nutarimus;
            3.6.7. per savaitę tvirtina jam pateiktus oficialių visuotinių apklausų ir referendumų rezultatus;
            3.6.8. skelbia pirmalaikius Senato rinkimus, jeigu Senatas nevykdo jam suteiktų įgaliojimų;
            3.6.9. likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki kadencijos pabaigos kartu su Senatu ir Seniūnų susirinkimu pateikia bendruomenei mokinių savivaldos veiklos ataskaitą;
      3.7. Prezidentą, laikinai išvykusį, susirgusį arba baigusį Licėjų ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, pavaduoja vienas iš Senato narių, paskirtas Seniūnų susirinkimo.
      3.8. Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:
            3.8.1. pasibaigia jo įgaliojimų laikas;
            3.8.2. atsistatydina iš pareigų;
            3.8.3. Seniūnų susirinkimas pašalina jį iš pareigų.
      3.9. Prezidentas gali būti pirma laiko pašalintas iš pareigų šiurkščiai pažeidęs Statutą arba sulaužęs priesaiką, taip pat savo poelgiu pažeminęs Licėjaus prezidento vardą. Prezidentą pašalinti iš užimamų pareigų gali Licėjaus taryba 2/3 visų narių balsų.
      3.10. Prezidentui atsistatydinus, Seniūnų susirinkimui pašalinus jį iš pareigų, jo pareigas laikinai eina vienas iš Senato narių, išrinktas Seniūnų susirinkime.

4. SENATAS
      4.1. Senatas - Licėjaus mokinių savivaldos organas, jungiantis mokinių atstovus svarbiausiems mokinių veiklos uždaviniams bei problemoms spręsti.
      4.2. Senatą sudaro Licėjaus mokinių bendruomenės atstovai - 6 nariai: Prezidentas ir penki Seniūnų susirinkime išrinkti pirmo, antro, trečio, ketvirto kurso ir tarptautinio bakalaureato atstovai. Senato nariai renkami vieneriems metams. Senato rinkimai vyksta ne vėliau kaip per dvi savaites nuo Prezidento inauguracijos. Rinkimų tvarką nustato šis Statutas.
      4.3. Senatoriumi gali būti renkamas kiekvienas Licėjaus mokinys, išrinktas seniūnu.
      4.4. Išrinktas Senato narys visas Licėjaus bendruomenės atstovo teises įgyja po iškilmingos priesaikos, kai Seniūnų susirinkime prisiekia sąžiningai vykdyti Statute nurodytus senatoriaus įgaliojimus.
      4.5. Senato narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo priesaikos pasirašymo. Prisiekus naujiems Senato nariams, baigiasi anksčiau išrinktų Senato narių įgaliojimai.
      4.6. Pirmąjį Senato posėdį Prezidentas sušaukia praėjus ne daugiau kaip 2 savaitėms po senatorių išrinkimo.
      4.7. Senato narys negali būti persekiojamas už balsavimus ar kalbas Senate.
      4.8. Pirmalaikiai Senato rinkimai gali būti rengiami Seniūnų susirinkimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 2/3 visų Seniūnų susirinkimo narių balsų.
      4.9. Pirmalaikius Senato rinkimus taip pat gali paskelbti Prezidentas, jeigu Senatas nevykdo jam suteiktų įgaliojimų.
      4.10. Senato nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
          4.10.1. pasibaigia jo įgaliojimų laikas;
          4.10.2. atsistatydina iš pareigų;
          4.10.3. Senatas pašalina jį iš pareigų;
          4.10.4. Seniūnų susirinkimas pašalina jį iš pareigų;
          4.10.5. įvyksta pirmalaikiai Senato rinkimai;
      4.11. Senato posėdžiai vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, o neeilinius Senato posėdžius šaukia Prezidentas savo nuožiūra arba to pareikalavus ne mažiau kaip dviems Senato nariams. Posėdis laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi nariai.
      4.12. Senato posėdžiams pirmininkauja Prezidentas.
      4.13. Senatas:
          4.13.1. gina mokinių teises;
          4.13.2. svarsto ir teikia Statuto pataisas Licėjaus tarybai;
          4.13.3. leidžia nutarimus;
          4.13.4. skiria sekretorių;
          4.13.5. skiria iždininką;
          4.13.6. rengia konkursus ir visuotines apklausas;
          4.13.7. dalyvauja Licėjaus tarybos veikloje, išskyrus senatorių, kuris yra tame pačiame kurse kaip ir Prezidentas;
          4.13.8. svarsto pasiūlymus, gautus iš Licėjaus ir Mokytojų tarybų, Seniūnų susirinkimo
          4.13.9. teikia pasiūlymus Licėjaus ir Mokytojų taryboms, Seniūnų susirinkimui;
      4.14. Senato narys vykdo jam pavestas funkcijas, dalyvauja Senato posėdžiuose ir atstovauja Licėjaus mokiniams.
      4.15. Nutarimai Senate priimami paprastąja balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi Prezidentas.
      4.16. Senato priimti nutarimai įsigalioja, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Prezidentas, jeigu pačiais nutarimais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo data.
      4.17. Likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki kadencijos pabaigos, Senatas kartu su Prezidentu pateikia bendruomenei mokinių savivaldos veiklos ataskaitą. 5. SENIŪNŲ SUSIRINKIMAS
      5.1. Seniūnų susirinkimas - Licėjaus mokinių savivaldos organas, jungiantis mokinių atstovus svarbiausiems mokinių veiklos uždaviniams bei problemoms spręsti.
      5.2. Seniūnų susirinkimą sudaro Licėjaus mokinių bendruomenės atstovai, po vieną seniūną iš kiekvienos klasės, išrinkto klasės susirinkime vieneriems metams atviru balsavimu.
      5.3. Seniūnu gali būti renkamas kiekvienas klasės mokinys.
      5.4. Išrinktas seniūnas visas klasės mokinių atstovo teises įgyja po rinkimų, kai klasės bendruomenės akivaizdoje prisiekia sąžiningai vykdyti Statute nurodytus seniūno įgaliojimus.
      5.5. Seniūno įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti po priesaikos. Prisiekus naujam seniūnui, baigiasi anksčiau išrinkto seniūno įgaliojimai..
      5.6. Pirmąjį Seniūnų susirinkimą Prezidentas sušaukia praėjus ne daugiau 2 savaitėm po inauguracijos.
      5.7. Seniūnas negali būti persekiojamas už balsavimus ar kalbas Seniūnų susirinkime.
      5.8. Seniūno įgaliojimai nutrūksta, kai:
          5.8.1. pasibaigia jo įgaliojimų laikas;
          5.8.2. atsistatydina iš pareigų;
          5.8.3. Seniūnų susirinkimas pašalina jį iš pareigų;
          5.8.4. jis pažeidžia Licėjaus Statutą;
      5.9. Seniūnų susirinkimas vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius, o neeilinius Seniūnų susirinkimus šaukia Prezidentas savo nuožiūra arba to pareikalavus ne mažiau kaip keturiems seniūnams. Seniūnų susirinkimas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų seniūnų.
      5.10. Seniūnų susirinkimui pirmininkauja Prezidentas arba jo paskirtas asmuo.
      5.11. Seniūnų susirinkimas:
          5.11.1. gina mokinių teises;
          5.11.2. svarsto ir teikia Statuto pataisas Licėjaus tarybai;
          5.11.3. leidžia nutarimus;
          5.11.4. tvirtina senatorių pareigas ir funkcijas;
          5.11.5. šalina Senato narius ar Prezidentą Statute numatyta tvarka;
          5.11.6. sudaro Rinkimų komisiją ir, reikalui esant, keičia jos sudėtį;
          5.11.7. skelbia naujų rinkimų datą;
          5.11.8. skelbia referendumo datą;
          5.11.9. Prezidento siūlymu skiria Licėjaus garbės narius ir steigia kitus apdovanojimus;
          5.11.10. teikia pasiūlymus Licėjaus ir Mokytojų taryboms, Senatui;
          5.11.11. svarsto pasiūlymus gautus iš Licėjaus ir Mokytojų tarybų, Senato.
          5.11.12. informuoja klasių bendruomenes apie Senato ar Seniūnų susirinkimo priimtus nutarimus.
      5.12. Seniūnas vykdo jam pavestas funkcijas, dalyvauja Seniūnų susirinkimuose ir atstovauja klasės mokiniams.
      5.13. Nutarimai Seniūnų susirinkime priimami paprastąja balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi Prezidentas.
      5.14. Seniūnų susirinkimo nutarimai įsigalioja, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Prezidentas, jeigu pačiais nutarimais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo data.
      5.15. Seniūnų susirinkimas 2/3 visų narių balsų gali pašalinti Senato narį iš užimamų pareigų, jei jis šiurkščiai pažeidė Statutą, sulaužė priesaiką ar savo poelgiu pažemino Licėjaus senato nario vardą. Pašalinus senatorių, Seniūnų susirinkimas tame pačiame posėdyje renka naują Senato narį pagal šio Statuto nustatytą tvarką.
      5.16. Seniūnų susirinkimas 2/3 visų narių balsų gali pašalinti seniūną iš užimamų pareigų, jei jis šiurkščiai pažeidė Statutą, sulaužė priesaiką ar savo poelgiu pažemino seniūno vardą. Per 2 savaites klasės bendruomenė renka naują seniūną.
      5.17. Seniūnų susirinkimas 3/4 visų narių balsų gali pašalinti Prezidentą iš užimamų pareigų jei jis šiurkščiai pažeidė Statutą, sulaužė priesaiką ar savo poelgiu pažemino Licėjaus prezidento vardą. Pašalinus Prezidentą, Seniūnų susirinkimas iš Senato narių renka laikinai (iki eilinių Prezidento rinkimų) einantį Prezidento pareigas.

6. RINKIMAI
      6.1. Prezidentas renkamas vieneriems metams visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
      6.2. Balsavimo teisę turi visi Licėjaus mokiniai.
      6.3. Rinkimus ir referendumus organizuoja Rinkimų komisija, susidedanti iš pirmininko, sekretoriaus ir 4 narių. Komisijos nariu negali būti Prezidentas, Senato narys, seniūnas ar kandidatas į šiuos postus.
      6.4. Rinkimų komisijos sudėtis turi būti patvirtinta likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki rinkimų. Rinkimų komisijos sudėtis yra pastovi. Seniūnų susirinkimas gali atleisti Rinkimų komisijos narius ir į jų vietą rinkti naujus narius. Atsistatydinę nariai gali būti pakeisti bet kuriuo metu; į jų vietą Seniūnų susirinkimas renka naujus narius.
      6.5. Rinkimų komisija:
          6.5.1. registruoja kandidatus ir stebėtojus;
          6.5.2. išleidžia oficialius balsavimo biuletenius;
          6.5.3. informuoja apie balsavimo tvarką;
          6.5.4. kontroliuoja rinkiminę agitaciją;
          6.5.5. organizuoja oficialius debatus;
          6.5.6. vykdo rinkimus;
          6.5.7. skelbia oficialius rezultatus;
          6.5.8. organizuoja Prezidento inauguraciją;
          6.5.9. vykdo referendumus;
          6.5.10. skelbia oficialius referendumų rezultatus;
      6.6. Likus 3 savaitėms iki rinkimų prasideda kandidatų į Prezidento postą registracija.
      6.7. Kandidatu į Prezidentus registruojamas mokinys atitinkantis 3.3. punkto sąlygas ir surinkęs ne mažiau kaip 50 parašų jį remiančių licėjaus bendruomenės narių.
      6.8. Rinkimų komisija kandidatui išduoda parašų rinkimo lapus.
      6.9. Rinkimų komisija baigia registruoti kandidatus ir paskelbia oficialų sąrašą likus 1 savaitei iki rinkimų dienos. Registravimui kiekvienas kandidatas pateikia lapus su ne mažiau kaip 50 jį remiančių Licėjaus bendruomenės narių parašų. Parašus tikrina rinkimų komisija. Kandidatas neregistruojamas, jei parašai pripažįstami netinkamais.
      6.10. Kandidatas turi teisę organizuoti rinkiminę kampaniją Licėjaus teritorijoje.
      6.11. Rinkiminę kampaniją kandidatas gali pradėti Rinkimų komisijai paskelbus oficialų kandidatų sąrašą.
      6.12. Rinkimų dieną bet kokia agitacija yra draudžiama. Rinkimų komisija 2/3 visų narių balsų iš rinkimų gali pašalinti kandidatus, pažeidusius demokratinių rinkimų principus.
      6.13. Kiekvienas kandidatas į Prezidentus turi teisę skirti ne daugiau kaip 2 papildomus rinkimų stebėtojus. Rinkimų komisija baigia registruoti stebėtojus likus 2 dienoms iki rinkimų dienos.
      6.14. Visi rinkėjai gauna balsavimo biuletenį ir pasirašo rinkėjų sąraše. Balsavimo biuleteniai metami į balsavimo urną.
      6.15. Pasibaigus rinkimų laikui, Rinkimų komisija sunaikina nepanaudotus biuletenius perkirpdama juos pusiau, atidaro urną. ir skaičiuoja balsus. Biuleteniai laikomi negaliojančiais jeigu nėra antspaudo, jei biuletenis užpildytas netinkamai.
      6.16. Rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja daugiau kaip 3/5 visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų.
      6.17. Išrinktu laikomas tas kandidatas į Licėjaus prezidento postą, kuris pirmą kartą balsuojant gauna daugiausia visų dalyvavusių rinkėjų balsų.
      6.18. Jeigu kandidatai surinko po lygiai balsų, tai per 10 dienų po rinkimų Seniūnų susirinkimas slaptu balsavimu renka Prezidentą iš tų kandidatų. Laimi kandidatas, gavęs daugiausia visų seniūnų balsų. Jei balsai vėl pasiskirsto po lygiai, naują Prezidentą skiria kadenciją baigiantis Prezidentas iš tų kandidatų.
      6.19. Rinkimų komisija oficialius rinkimų rezultatus skelbia kitą dieną po rinkimų.
      6.20. Prezidentas savo pareigas pradeda eiti po inauguracijos, kurioje Licėjaus bendruomenės akivaizdoje prisiekia.
      6.21. Prezidento rinkimai ir inauguracija turi būti įvykti iki rudens atostogų. Juos organizuoja Rinkimų komisija.
      6.22. Per 2 savaites po Prezidento inauguracijos organizuojami Senato rinkimai.
      6.23. Senato narius renka Seniūnų susirinkimas, kuriam pirmininkauja Prezidentas.
      6.24. Kiekvienas kursas, taip pat tarptautinio bakalaureato klasės pasiūlo vieną kandidatą į Senato narius iš savo tarpo. Jei kandidatas sutinka, jis tame pačiame Seniūnų susirinkime pristato savo programą.
      6.25. Kandidatas į Senatorius renkamas atviru balsavimu. Balsuoti turi teisę Prezidentas bei visi seniūnai, išskyrus patį kandidatą. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi Prezidentas. Laimi kandidatas gavęs daugiau nei pusę visų seniūnų balsų.
      6.26. Jeigu pirmame balsavimo ture kandidatas nesurinko reikiamų balsų, tai tą pačią dieną rengiamas antras balsavimo turas. Kurso seniūnai siūlo naują kandidatą.
      6.27. Jei ir antro balsavimo turo metu kandidatas negavo daugiau kaip pusės visų seniūnų balsų, Senato narį skiria Prezidentas.
      6.28. Seniūnai renkami klasių bendruomenių susirinkimuose atviru balsavimu. Rinkimai turi įvykti iki spalio 10 dienos. Laimi kandidatas, surinkęs daugiau nei pusę visų klasės mokinių balsų.